Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Galerijoje „Laiptai“ pristatytas „C. Bechstein Concert D 282“ yra vienas iš dviejų naujų fortepijonų, kuriuos šį rudenį įsigijo Šiaulių kultūros centras. Instrumentai įsigyti Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis, minint Šiaulių 790-ąjį gimtadienį ir Šiaulių kultūros centro 80-metį. Vokietijoje pagamintas 2,82 metro ilgio koncertinis fortepijonas skirtas galerijai „Laiptai“, o antrasis – „C. Bechstein Academy A 190“ – Šiaulių kultūros centro Kamerinei salei. Profesionalaus koncertinio instrumento galimybės leidžia atlikėjui atskleisti platų dinaminį ir tembrinį diapazoną – nuo subtiliausių pianissimo niuansų iki galingų muzikinių kulminacijų.
„Naujasis „C. Bechstein“ mums nėra tik dar vienas pirkinys. Tikroji fortepijono vertė atsiskleidžia tada, kai prie jo prisėda atlikėjas ir instrumentas tampa gyvo muzikinio susitikimo dalimi. Todėl šiame koncerte svarbiausia ne kalbėti apie fortepijoną, o išgirsti, ką jis gali ir kokias muzikines spalvas atveria galerijos erdvėje“, – koncerto pradžioje sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Pirmąjį naujojo instrumento koncertą surengę Johan Randvere ir Justas Šervenikas kartu muzikuoja nuo 2019 metų. J. Randvere – Estijos pianistas, aktyviai koncertuojantis kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas Estijoje bei už jos ribų, pasirodęs ir Niujorko „Carnegie Hall“ scenoje. J. Šervenikas – Lietuvos pianistas, koncertuojantis kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas Lietuvoje bei užsienyje. Dueto repertuare svarbią vietą užima fortepijonui keturioms rankoms ir dviem fortepijonams sukurta muzika.
Koncerto programą atvėrė Juozo Naujalio „Svajonė“ – būtent šiuo kūriniu naujasis „C. Bechstein“ pirmą kartą suskambo Šiaulių publikai. Toliau klausytojai išgirdo vieną ryškiausių Franzo Schuberto kūrinių fortepijonui keturioms rankoms – Fantaziją f-moll, op. 103, D 940. Ši didelės apimties romantinė kompozicija pasižymi vientisa dramaturgija, kurioje lyriniai epizodai persipina su dramatiškais ir techniškai intensyviais muzikiniais epizodais.
Programoje skambėjo ir estų kompozitoriaus Erkki-Sven Tüüro Fortepijoninė sonata Nr. 1, sukurta 1985 metais. Trijų dalių – „Presto“, „Lento“ ir „Allegro. Con moto“ – kūrinyje kontrastingos muzikinės būsenos jungia energiją, vidinę įtampą ir meditatyvesnius epizodus. Vakaro programoje taip pat skambėjo vieno žymiausių šiuolaikinių Estijos kompozitorių Arvo Pärto muzika.
Kitokią naujojo fortepijono skambesio pusę atvėrė prancūzų kompozitoriaus Claude’o Debussy „Mažoji siuita“ („Petite Suite“), sukurta fortepijonui keturioms rankoms. Ją sudaro keturios charakteringos dalys – „Valtyje“ („En bateau“), „Eisena“ („Cortège“), „Menuetas“ („Menuet“) ir „Baletas“ („Ballet“). Subtili muzikinė faktūra, spalvingos harmonijos ir nuolat kintantys charakteriai leido išgirsti visai kitokias instrumento tembrines spalvas.
Tokiu būdu koncerto programoje susitiko lietuvių, austrų, estų ir prancūzų kompozitorių muzika – nuo J. Naujalio lyrizmo ir F. Schuberto romantinės ekspresijos iki šiuolaikinės estų muzikos bei prancūzų muzikai būdingo spalvingumo ir subtilumo. Skirtingų epochų bei muzikinės kalbos kūriniai tapo ir savotišku naujojo fortepijono išbandymu, leidusiu publikai išgirsti skirtingas jo skambesio galimybes.
Svarbia vakaro dalimi tapo ir J. Šerveniko bendravimas su publika. Pianistas kūrinius pristatė gyvai ir šmaikščiai, neapsiribodamas vien jų pavadinimais ar kompozitorių biografijos faktais. Tarp muzikinių numerių jis pasakojo apie kūrinių atsiradimo aplinkybes, jų charakterį, kompozitorių sumanymus ir įvairias su atliekama muzika susijusias situacijas. Toks artimas atlikėjo dialogas su klausytojais padėjo programą išgirsti ne tik kaip atskirų kūrinių seką, bet ir geriau suprasti jų kontekstą.
J. Šervenikas atkreipė dėmesį ir į prasmingą sutapimą – koncertas vyko lapkričio 15-ąją, Lietuvoje minimą Mecenatystės dieną. Kalbėdamas apie ją pianistas palietė mecenatystės ir kultūros ryšį, primindamas, kokią svarbią reikšmę menui visais laikais turėjo žmonės, savo parama sudarantys sąlygas kultūrai ir kūrybai gyvuoti.
J. Šerveniko ryšys su naujuoju galerijos instrumentu prasidėjo dar iki šio koncerto. Šiaulių kultūros centrui vykdant viešąjį fortepijonų pirkimą, pasiūlytų instrumentų kokybę vertino trijų specialistų komisija – pianistas Justas Šervenikas, pianistas, pedagogas ir meno daktaras Jurgis Aleknavičius bei fortepijonų meistras ir derintojas Darius Narmontas. Ekspertai Vokietijoje ir Čekijoje išbandė skirtingų gamintojų instrumentus, vertindami jų klaviatūros jautrumą, derinimo stabilumą, dinaminį ir tembrinį diapazoną bei garso trukmę ir kokybę. Tad prie naujojo „C. Bechstein“ J. Šervenikas šįkart sėdo jau ne kaip jo savybes vertinantis ekspertas, o kaip atlikėjas.
Kalbėdamas su publika pianistas pasidžiaugė turėjęs galimybę prisidėti prie naujojo fortepijono pasirinkimo ir išreiškė viltį, kad aukštos kokybės koncertinių instrumentų būtų kuo daugiau ne tik didžiuosiuose miestuose. Jis taip pat prisiminė, kad su J. Randvere galerijoje „Laiptai“ jau yra koncertavęs, todėl sugrįžimas čia ir galimybė išbandyti naująjį instrumentą turėjo papildomos prasmės. Atlikėjams buvo svarbu parodyti įvairias fortepijono galimybes ir priartinti fortepijoninę muziką ir prie tų klausytojų, kurie tokio pobūdžio koncertuose lankosi rečiau.
Koncerto pabaigoje salėje susirinkusi publika atlikėjus palydėjo atsistojusi ir gausiais aplodismentais. Atsiliepdami į klausytojų ovacijas pianistai bisui atliko Maurice’o Ravelio „Stebuklingą sodą“ („Le jardin féerique“) iš siuitos fortepijonui keturioms rankoms „Mano motušė Žąsis“ („Ma mère l’Oye“) .
Lapkričio 15-osios koncertas tapo naujojo „C. Bechstein Concert D 282“ koncertinio gyvenimo galerijoje „Laiptai“ pradžia. Nuo šiol instrumentas taps svarbia čia rengiamų profesionaliosios fortepijoninės ir kamerinės muzikos koncertų dalimi, o jo skambesį šiauliečiai ir miesto svečiai galės išgirsti dar ne viename susitikime su aukšto meninio lygio atlikėjais.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, tel. +370 671 42 889, el. p. deimante.baciule@siauliukc.lt.
Dariaus Ančerevičiaus nuotr.









