Šiaulių 790 metų jubiliejui sukurta ženklų sistema pasakoja miesto istoriją per simbolius, kuriuose susitinka praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekvienas ženklas – tai atskira miesto savybė, o visi kartu jie sudaro vientisą Šiaulių tapatybės pasakojimą.

Ženkluose atsispindi stiprybė ir globa, istorinė atmintis, sąmoningumas, gamtos artumas, augimas ir šviesa. Tai ne atskiri ženklai, o viena sistema, kalbanti apie miestą kaip gyvą organizmą – turintį šaknis, kryptį ir vidinę pusiausvyrą.

Stiprybę ir ryšį su miesto ištakomis simbolizuoja jautis (veršis) – kantrybės, atkaklumo ir žemės gyvybingumo ženklas. Lokys perteikia globą, saugumą ir ramų pasitikėjimą savimi – vidinę jėgą, kuri saugo ir telkia bendruomenę.

Miesto kilmę ir istorinę didybę primena kunigaikštiška kepurė, menanti Šiaulių valdžią, orumą ir tradicijas. Apvaizdos akis simbolizuoja budrumą, išmintį ir apsaugą – sąmoningą žvilgsnį į pasaulį ir vidinę pusiausvyrą.

Šiaulių gamtinį veidą atskleidžia vanduo – ežerai ir upės, kurie nuo seno formavo miesto kraštovaizdį ir judėjimą. Žalias miestas – parkai ir miškai pabrėžia ryšį su gamta, ramybę ir gyvenimo kokybę.

Augantis miestas kalba apie kaitą, plėtrą ir ateities siekius, o miestas – senas ir naujas jungia istorinį paveldą su šiuolaikiniu gyvenimu. Saulės miestas įprasmina Šiaulių vardą – šviesą, energiją ir atvirą miesto dvasią.

Šie ženklai, sujungti į vieną vizualinę sistemą, tampa Šiaulių jubiliejinių metų ženklu – pagarbiu žvilgsniu į praeitį, gyvu dabartyje ir drąsiai nukreiptu į ateitį.