Organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Leidinio kūrimą finansavo Irena ir Vilius Šliuželiai bei Šiaulių miesto savivaldybė. Leidėjas – Šiaulių kultūros centras.
Leidinio pristatymas prasidėjo lauke, priešais Rėkyvos kultūros namus. Sutartinių giedotojų grupės „Rags“ balsai, ugnies šviesa ir ritualinis vyksmas sukūrė ypatingą įžangą į pasakojimą apie meną, kuriame ugnis nėra vien techninė kūrybos proceso dalis. Ji tampa jėga, galinčia pakeisti kūrinį, išryškinti jo formą ir galutinai sutvirtinti tai, kas iki degimo dar buvo trapu bei pažeidžiama.
Ritualinį vyksmą pratęsė pokalbis Koncertų salėje. Irena ir Vilius Šliuželiai kartu su leidinio kūrybinės komandos nariais pasakojo, kaip iš atskirų skulptūrų, fotografijų, eilėraščių, tekstų ir ilgamečių kūrybinių ryšių gimė vientisas leidinys. Vakaro metu kalbėta ne tik apie jau sukurtus darbus, bet ir apie abejones, netikėtus techninius iššūkius, improvizaciją bei atsakomybę, lydinčią kiekvieną didelio formato kūrinį.
„Kai ilgiau dirbi su menu ir išbandai įvairias sritis, suvoki, kad tapyboje, grafikoje ar molyje skiriasi išraiškos priemonės. Molis buvo gerai pažįstamas, tik niekada nedrįsau juo išreikšti savęs. Tai buvo išbandymas, buvo ir streso. Tačiau pirmieji darbai, dalyvavimas parodoje Latvijoje – viskas pavyko ir susiklostė natūraliai“, – pasakojo dailininkas Vilius Šliuželis.
Leidinyje „Ugnis ugnyje“ apžvelgiamas Irenos ir Viliaus Šliuželių 2018–2026 m. kūrybos kelias. Profesionaliose fotografijose įamžintos Lietuvoje ir Latvijoje sukurtos didelio formato šamoto skulptūros, jų visuma ir ugnies, šviesos bei laiko išryškintos detalės. Skulptūras fotografavo Edvardas Tamošiūnas, o vaizdinį pasakojimą papildo poeto Eugenijaus Šalčio eilėraščiai.
Leidinyje taip pat publikuojamas menotyrininko, Jelgavos menininkų draugijos vadovo Mārio Brancio tekstas „Kas sukuria stebuklą“, Irenos Šliuželienės pasakojimas apie skulptūrų kūrimo ir degimo patirtis bei Šiaulių kultūros centro direktorės Deimantės Bačiulės tekstas „Kai kūryba randa vietą pasilikti“. Poeziją į latvių kalbą vertė Daiga Lapāne, vertimą į lietuvių kalbą parengė Vigmantas Butkus, leidinį apipavidalino dizaineris Vilmantas Dambrauskas, o jo techninis redaktorius – Artūras Jaugėla.
Pokalbio metu autoriai atskleidė ir sudėtingą didelio formato šamoto skulptūrų kūrimo procesą. Kūrinys auginamas pamažu, sluoksnis po sluoksnio, leidžiant kiekvienai daliai pakankamai sutvirtėti. Jau sukietėjusio paviršiaus nebegalima lengvai pakeisti, todėl kūrybiniai ir techniniai sprendimai dažnai priimami negrįžtamai. Paskutinis etapas – degimas – galutinį rezultatą patiki ne vien kūrėjui, bet ir medžiagos savybėms, temperatūrai, medienai, orui bei pačiai ugniai.
„Kai pradėjome pirmą kartą, molio aukštis ir konsistencija parodė, iš kokios medžiagos teks dirbti, – norėjosi pabėgti. Paskui tai tapo didžiule atsakomybe. Skulptūros dydis versdavo improvizuoti: kai erdvinė plastika tampa kitokio dydžio nei pradinis sumanymas, ji reikalauja kitų dalykų, visų pirma techninių. Visada dirbi atsargiai, bet žinai, ką darai. Kartais negali paaiškinti, kodėl taip darai, – tai pojūtis“, – sakė dailininkė Irena Šliuželienė.
Renginio dalyviai galėjo ne tik pavartyti ką tik išleistą leidinį, bet ir gyvai apžiūrėti prie Rėkyvos kultūros namų eksponuojamus kūrinius. Parke stovi 2025 m. sukurta Irenos ir Viliaus Šliuželių „Ugnies stichija“ bei 2026 m. tarptautiniame didelio formato šamoto skulptūrų plenere „Saulės stulpai“ gimusi „Kunigaikštiška kepurė“. Šalia jų eksponuojami ir kitų plenero dalyvių darbai.
„Rėkyva auga – mikrorajonas didėja, gražėja, o kartu su juo augame ir mes. Tad pagalvojome: kodėl nesukūrus prie kultūros namų mažos oazės, į kurią būtų galima atvažiuoti pasivaikščioti? Juk Rėkyvos pakrantė tokia graži. Meno kūrinys natūraliai įsilieja į žmonių gyvenimą, mes vieni kitus papildome. Šamoto skulptūros čia rado savo vietą“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Rėkyvos kultūros namų parkas pamažu tampa vieta, kurioje pleneruose gimę kūriniai nelieka tik vienos vasaros prisiminimu. Išdegintos skulptūros iš Talkšos ežero pakrantės persikelia į nuolatinę miesto aplinką, kur keičiasi kartu su metų laikais, šviesa ir kasdieniu žmonių judėjimu. Leidinys „Ugnis ugnyje“ papildo šią gyvą ekspoziciją – išsaugo kūrinių vaizdus, jų atsiradimo istorijas ir kūrėjų sukauptą patirtį.
Viename vakare susitiko kelios meno sritys – sutartinių tradicija, ritualinis veiksmas, skulptūra, fotografija, poezija ir leidyba. Taip leidinio pristatymas tapo ne tik jau nueito kūrybinio kelio apžvalga, bet ir priminimu, kad prasminga kūryba tęsiasi tuomet, kai randa savo vietą žmonių atmintyje, miesto aplinkoje ir naujuose sumanymuose.
Leidinys „Ugnis ugnyje“ išleistas 400 egzempliorių tiražu ir nėra skirtas prekybai. Jis bus naudojamas reprezentaciniais tikslais, o norintys leidinį pavartyti ir išsamiau susipažinti su Irenos ir Viliaus Šliuželių kūryba galės jį rasti Šiaulių miesto bibliotekose ir galerijose.
Leidinio kūrybinę komandą sudaro Irena ir Vilius Šliuželiai, Vilmantas Dambrauskas, Edvardas Tamošiūnas, Māris Brancis, Eugenijus Šaltis, Daiga Lapāne, Deimantė Bačiulė, Vigmantas Butkus ir Artūras Jaugėla.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, tel. +370 671 42 889, el. p. deimante.baciule@siauliukc.lt
Rolando Parafinavičiaus nuotr.
