2026 m. spalio 23 d. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose įvyko šiaulietės tapytojos Rositos Eidintienės tapybos darbų parodos „Nepaisant visko“ atidarymas. Parodoje lankytojams pristatyti paveikslai, kuriuose gamtos atsparumas siejamas su žmogaus ištverme. Aliejumi ir akrilu ant drobės sukurtuose darbuose derinami figūriniai ir abstraktūs elementai, o svarbiausiomis raiškos priemonėmis tampa šviesa, spalva ir emocija. Paveikslai kviečia susimąstyti apie gebėjimą atsitiesti po sunkių išbandymų ir galimybę pradėti iš naujo.

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Parodos pagrindas – gamtos atsparumas. Paveikslų ciklą jungia klausimas, ar gamta kada nors pasiduoda. Ji atlaiko audras, stichijas ir žmogaus įsikišimą, tačiau kiekvieną pavasarį atsinaujina. Atsakymo į šį klausimą tapytoja ieško kasdienybės vaizdiniuose – daige, prasiskverbiančiame pro žemę, pažeistame medyje su naujais ūgliais, po žiemos atgimstančioje aplinkoje. Paveiksluose gamta vaizduojama kaip trapi ir kartu atspari – matyti jos patirti pažeidimai bei išbandymai, tačiau ji nenustoja augti. Ši idėja tapo pagrindine parodos metafora, o pavadinimas „Nepaisant visko“ nusako gebėjimą atsitiesti net ir nepalankiomis aplinkybėmis.

Eidintienė šiuos darbus apibūdina kaip pasakojimą apie gamtos ir žmogaus ištvermę, o patį žmogų laiko neatsiejama gamtos dalimi. Anot autorės, gamta nesiekia būti išskirtinė, nesigaili dėl to, kas jau įvyko, ir nekovoja su praeitimi, o tiesiog renkasi gyventi. Todėl darbuose atsispindi ir žmogaus patirtys – nesėkmės, gijimas, gebėjimas pradėti iš naujo.

„Parodą pavadinau „Nepaisant visko“, nes ji yra apie gamtą. Metaforiškai kalbant, gamta nenuleidžia rankų. Kas beatsitiktų ar tai audros, ar tai vėjai, gali būti ir žmonių įsikišimas, tačiau kiekvienais metais iš sėklos prasideda nauja gyvybė, kuri pradeda augti. Ji neturi jokio pykčio, ambicijų, nusivylimo. Ši savybė yra tobula ir unikali“, – kalbėjo darbų autorė R. Eidintienė.

Tema perteikiama ir tapybos technika. Paveiksluose dažų sluoksniai vienas kito neuždengia, todėl ankstesni potėpiai išlieka matomi ir kiekvienas sluoksnis žymi laiką, patirtį ir pokytį. Drobių paviršiuje užfiksuoti skirtingu metu padaryti potėpiai, nuo pirmųjų iki paskutinių, o paveiksle matyti ne tik galutinis vaizdas, bet ir kūrimo eiga. Viršutiniai potėpiai skaidrūs ir lengvi, o kartu su šviesos ir spalvų santykiu jie kuria gijimo bei ramybės po išbandymų pojūtį. Paveiksluose vaizduojamas ir gamtos ciklas – nuo pirmojo pumpuro iki subrendusios sėklos.

Autorės tapyboje svarbi šviesos, spalvos, emocijos ir kultūros paveldo sąveika. Jos kūriniai gyvybingi ir atmosferiški, bet kartu skatina sustoti ir pažvelgti į tai, kas slypi už pirmojo vaizdo. Menininkė žiūrovui palieka erdvės interpretacijai, nes jos paveiksluose svarbus ne tik konkretus siužetas, bet ir nuotaika, pojūtis bei asmeninis santykis su matomu vaizdu. Paroda kviečia ne tik stebėti gamtą ir besikeičiančius metų laikus, bet ir atpažinti joje save, savo patirtis, trapumą bei stiprybę.

Paroda veiks iki 2027 m. sausio 17 d. Lankymas nemokamas. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų darbo laikas: I–IV – 8.00–17.00 val., V – 8.00–15.45 val.

Liubov Yarmoshenko nuotr.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Viktorija Mališauskaitė,  tel. +370 632 59 279, el. p. viktorija.malisauskaite@siauliukc.lt.